Kai daiktą , papuošalą, ar rūbą, paveldim kiekvienas iš jų turi savo istorija. O kaip su naujais daiktais?… Tada Jų didžioji istorija prasideda nuo įkvėpimo juos kuriant… taigi vieną eilinę, bet kaip visada gražią dieną, kai siuvau savo puikiasias gėlytes, formuojant žiedlapį, staiga prisiminiau vaikysteje matytą filmuką . Ausyse skambėjo žodžiai:
Žiedlapėli skriskt toli,
Kiek tik užmatyt gali.
Skrisk į Šiaurę į Pietus,
Apie Žemę tris kartus,
Aš matau aš jau jaučiu
Išsipildys ko geidžiu !
Ar Jums nesmagiau turėti daiktą kuris turi savo legendą? Visos suprantam, kad tai tik žaidimas ar “tikėjimas”, kaip ir visais kitais burtais ir amuletais… Bet manau visos priemones pateisinamos, jei tai tik pagerina nuotaika, įkvepia optimizmo… pagaliau sušildo tiesiog nuoširdžiu palinkejimu “Kad Jūsų svajonės išsipildytų…"
2 comments:
Aida, labai gera tema pamąstymam :) O tavo gėlytes ir pati žinai, kad nuostabios :)
Oi, Gin.. labai smagu žinoti, kad kažkas skaito čia mano mėgėjiškas raštlevas, na kad sakau nuoširdžiai tai tikrai, bet delioti minčiu kaip Tu, dar neišmokau...
Ačiū Tau !
Post a Comment